šliūpčioti

šliū́pčioti, -ioja, -iojo 1. intr. tarpais smarkiai byrėti: Grūdai ne birte byra iš arbos, bet šliū́pčiote šliū́pčioja Skr. 2. tr. siurbčioti: Šliū́pčios, šliū́pčios, kol įsigeria Sb.